Shambalawarrior’s Blog

Reiškiniai

Patriarchalinės persivartojimo šaknys. Fritjof Capra

<…> Šiandienos kliūtys, trukdančios ekologinę pusiausvyrą palaikančiam gyvenimui, nėra nei konceptualios, nei techninės. Jos slypi dominuojančiose mūsų visuomenės vertybėse. Viena didžiausių kliūčių kelyje į pusiausvyrą, yra besitęsiantis materialaus vartojimo augimas. Nepaisant viso “naujosios ekonomikos“ akcentavimo informacijos sraute, žinių skatinimo ir kitų “neapčiuopiamybių“, pagrindinis šių naujovių tikslas išlieka produkcijos didinimas, kuris savu ruožtu  iškart padidina materialių daiktų srautą. Biologas ir aplinkotyrininkas David Suzuki pastebi, kad per pastaruosius 40 metų, kanadiečių šeimos sumažėjo 50 procentų, tačiau jų gyvenamieji plotai padvigubėjo. “Kiekvienas naudoja keturis kartus daugiau erdvės, kadangi mes perkame tiek daug dalykų“,- aiškina Suzuki.

Šiuolaikinėje kapitalistinėje visuomenėje pagrindinė pinigų darymo vertybė eina koja kojon su materialaus vartojimo išaukštinimu. Nenutrūkstanti reklaminių žinučių srovė sustiprina žmonių iliuzijas, kad materialių daiktų dauginimas yra karališkas kelias į laimę, pats didžiausias gyvenimo tikslas. Jungtinės Valstijos primeta savo didžiulę galią pasauliui, kad išlaikytų geriausias sąlygas savo produkcijos plėtrai ir palaikymui. Pagrindinis šios didžiulės imperijos tikslas yra ne plėsti savo teritoriją, ne agituoti už laisvę ir demokratiją, tačiau padaryti taip, kad būtų garantuotas globalus priėjimas prie gamtinių išteklių ir kad rinka visame pasaulyje išliktų atvira jos produkcijai. Atitinkamai, politinė retorika Amerikoje staiga pasisuka nuo “laisvės“ prie “laisvos prekybos“ ir “laisvos rinkos“. Laisva kapitalo ir daiktų tėkmė prilyginama didžiam žmogaus laisvės idealui, o materialinis godumas vaizduojamas pagrindine žmogaus teise, o vis labiau net ir prievole.

Šitas materialinio vartojimo aukštinimas turi gilias ideologines šaknis, kurios siekia toliau nei ekonomika ir politika. Jo kilmė slypi universaliame vyriškumo susiejime su materialinių daiktų turėjimu patriarchalinėse kultūrose. Antropologas David Gilmore tyrinėjo vyriškumo įvaizdžius visame pasaulyje, jo dar pavadintus “vyriškosiomis ideologijomis“, bei atrado neįtikėtinų panašumų. Esama pasikartojančio suvokimo, kad “tikras vyriškumas“ skiriasi nuo paprasčiausio buvimo vyru biologiškai, tad vyriškumas yra kažkas, ką reikia įgyti. Daugelyje kultūrų berniukai turi nusipelnyti teisės vadintis vyrais. Nors ir moterys yra vertinamos pagal lyties standartus, kurie dažnai yra griežti, Gilmore pažymi, kad jų moteriškumo statusas retai kvestionuojamas.

Tikro vyro savybės, tokios, kaip agresija, jėga, tvirtumas, kaip atrado Gilmore’as, daugelyje kultūrų yra papildomas dar viena sąlyga – “tikri“ vyrai tradiciškai visada buvo tie, kurie pagamindavo daugiau, nei suvartodavo. Autorius pabrėžia, kad senovėje vyriškumo siejimas su materialine gamyba reiškė produkciją bendruomenės labui: “Vėl ir vėl atrandame, kad “tikri“ vyrai yra tie, kurie duoda daugiau, nei ima; jie tarnauja kitiems. Tikri vyrai yra dosnūs, net per daug.“

Bėgant laikui buvo tam tikrų poslinkių šiame įvaizdyje, – nuo gamybos kitų labui iki daiktų turėjimo savo labui. Vyriškumas pradėtas matuoti vertingų daiktų turėjimu – žeme, gyvuliais, pinigais; taip pat galia prieš kitus – ypatingai, moteris ir vaikus. Šis įvaizdis buvo dar labiau sustiprintas universalaus vyriškumo susiejimo su “didumu“ – matuojamu raumenų jėga, pasiekimais, turimų daiktų kiekiu. Modernioje visuomenėje, kaip parodo Gilmore’as, vyro “didumas“ matuojamas išskirtinai materialine gerove: “Didelis Vyras bet kurioje industrinėje visuomenėje taip pat yra ir turtingiausias, sėkmingiausias, veikliausias vyrukas kvartale…Jis turi daugiausiai to, ko visuomenė trokšta.“

Vyriškumo siejimas su daiktų dauginimu puikiai dera su kitomis vertybėmis, kurios yra palaikomos bei skatinamos patriarchalinėje kultūroje – plėtra, konkurencija bei į objektą orientuota sąmone. Tradicinėje Kinijos kultūroje šitai buvo vadinama yang vertybėmis ir siejama su vyriškąja žmogaus prigimties puse. Jos nebuvo matomos kaip iš esmės blogos ar geros. Kaip bebūtų, pagal Kinijos tradiciją, yang vertybės turi būti harmonizuotos ying, arba moteriškosios, pusės – plėtimasis saugant, konkurencija bendradarbiaujant ir dėmesys objektams per dėmesį santykiams. Aš ilgai ginčijausi, kad pajudėjimas link tokio balanso yra labai pastovus, stebint poslinkį nuo mechanistinio į sistematinį ir ekologinį mąstymo būdą, kuris yra būdingas mūsų laikams.

Tarp daugelio grassroots judėjimų už visuomenės kaitą šiandien, feministinis ir ekologinis judėjimai atstovauja patiems giliausiems vertybių pokyčiams,- pirmasis naujai apibrėždamas santykius tarp lyčių, o pastarasis naujai apibrėždamas santykį tarp žmonijos ir gamtos. Abu jie gali labai daug prisidėti įveikiant mūsų materialaus vartojimo obsesiją. Atitinkamai, feministinė sąmonė koncentruojasi į pilnatvę per brandžius santykius, o ne daiktų dauginimą.

Ekologinis judėjimas eina link tos pačios pozicijos, tik skirtingu keliu. Ekoraštingumas reikalauja sistemingo mąstymo – mąstymo, pagrįsto santykiais, kontekstu, pavyzdžiais, procesais. Ir ekodizainas šiandien atstovauja tam perėjimui nuo daiktų ekonomikos prie aptarnavimo ir srovės ekonomikos.  Tokioje ekonomikoje medžiaga nepaliaujamai keliauja ratu taip, jog naujų žaliavų vartojimas drastiškai sumažėtų.

<…>

Iš knygos “Mindfulness in the marketplace“

Reklama

Filed under: Uncategorized

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: